Pelno mokestis

 Pelno mokestis – tiesioginis mokestis, kurio dydis priklauso nuo verslo vykdomos veiklos finansinio rezultato. Mokestis skaičiuojamas nuo gauto pelno t.y. nuo skirtumo tarp gautų pajamų ir patirtų išlaidų. Patariame į ką atkreipti dėmesį skaičiuojant apmokestinamąjį rezultatą.

Aiškinamės mokesčio bazę - analizuojam gautas pajamas
Pajamos – tai lėšos gautos pardavus prekes, paslaugas, nuosavybes teisę priklausančias teises arba gautos iš papildomų šaltinių, pavyzdžiui : palūkanos už indėlį.
Apmokestinamoms pajamoms priskiriamos pajamos, kurias uždirbo Lietuvos įmonė tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Užsienio organizacijų pajamos apmokestinamos jei jos  gautos tiesiogiai Lietuvoje arba per atstovą, buveinę.
Ne visos pajamos apmokestinamos. Yra baigtinis sąrašas pajamų, kurios eliminuojamos, kai skaičiuojamas organizacijos apmokestinamasis rezultatas (PMĮ 17 str.)

Vertiname išlaidas - analizuojame (ne) leidžiamas sąnaudas
Sąnaudos, kurios galėtų būti atskaitomos iš pajamų, turi atitikti sąlygas (PMĮ 17 str.): faktiškai patirtos, įprastos vykdomai veiklai, būtinos uždirbant pajamas. Jas galima suskirstyti į grupes:

1.  Išlaidos medžiagoms (žaliavos, medžiagos, įrankiai ir įranga, degalai, vanduo ir kiti ištekliai ir pan.);
2.  Darbo sąnaudos;
3.  Nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudos;
4.  Kitos išlaidos: nuomos (lizingo), komandiruočių, teisinės, konsultacinės, audito, apskaitos išlaidos ir kt.

Visos patirtos išlaidos gali būti pilnai, dalinai (riboto dydžio leidžiami atskaitymai PMĮ 17 str. 2 p.)  atskaitomi iš pajamų arba jų atskaityti negalima visiškai (neleidžiami atskaitymai PMĮ 31 str.) t.y. gali būti, kad ne visą išlaidų suma vertinama, kai apskaičiuojamas rezultatas nuo kurio mokamas pelno mokestis.

Skaičiuojame kiek turime mokėti mokesčio – mokesčio apskaičiavimas, laikotarpis, tarifai
Apibendrinant aukščiau išdėstytą informaciją galima pateikti pelno mokesčio formulę:

Pelno mokestis = (Visos įmonės pajamos – Neapmokestinamosios pajamos-Išlaidos, kurios gali būti atskaitomos iš pajamų - Išlaidos, kurios ribotai atskaitomos iš pajamų) * pelno mokesčio tarifas (proc.)

Mokesčio ataskaitinis laikotarpis – mokestiniai metai, įprastai sutampantis su kalendoriniais metais. Atskirais atvejais, įmonės finansiniai metai skiriasi nuo kalendorinių metų. Tai sukelia nepatogumų, papildomo darbo, nes pelno mokestį tenka skaičiuoti du kartus. Tokiu atveju įmonei rekomenduojama kreiptis į VMI (Valstybinė mokesčiu inspekcija) su prašymu „suvienodinti“ mokestinius metus.

Standartinis pelno mokesčio tarifas – 15 proc. (nuo 2025 m. – 16 proc.) Naujai registruotoms įmonėms pirmaisiais veiklos metais taikomas 0 proc. tarifas. Svarbu, kad būtų tenkinamos sąlygos:

1. Vidutinis darbuotojų skaičius negali viršyti 10 žmonių
2. Pajamos per mokestinį laikotarpį negali viršyti 300 000 Eur
3. Kai akcininkai/ nariai/ savininkai arba jų šeimos nariai turi kitų organizacijų bei valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų, vidutinis darbuotojų skaičius ir pajamos skaičiuojamos sumuojant rodiklius visų organizacijų kartu
4. Organizacijos akcininkai/nariai/savininkai turi būti fiziniai asmenys
5. Organizacija per tris mokestinius laikotarpius nebankrutuoja, nėra likviduojama, veikla nėra stabdoma, akcijos neperleidžiamos naujiems akcininkams/nariams.

Vėlesniais veiklos metais jeigu įmonė ir toliau tenkina pirmąsias tris sąlygas - taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas (nuo 2025 m – 6 proc.). Šis tarifas taip pat taikomas kooperatinėms bendrovėms, jei daugiau kaip 50 proc. pajamų – iš žemės ūkio veiklos bei įmonėms vykdančioms mokslinius tyrimus arba eksperimentinės plėtros veiklą (PMĮ 5 str. 7 d.)

Organizacijos, veikiančios visuomenės naudai neturi prievolės mokėti šio mokesčio. Tokioms organizacijoms priskiriamos: biudžetinės įstaigos, Lietuvos bankas, valstybės ir savivaldybės institucijos ir kt. Mokestis už praeitus finansinius metus paskaičiuojamas ir deklaruojamas (pateikiama PLN204 deklaracija) iki birželio mėn. 15 d., jei  mokestiniai metai skiriasi nuo kalendorinių – iki kitų mokestinių metų šešto mėn.15 d.
Jeigu įmonės pajamos praeitais metais viršijo 300 00 Eurų ribą, atsiranda prievolė šį mokestį deklaruoti ir mokėti avansu t.y. kas ketvirtį. Kaip paskaičiuoti mokesčio dydį – įmonė renkasi pati. Galimi du būdai:

1. Pagal ankstesnių metų pelno mokestį: už pirmus du ketvirčius vertinamas pelnas pagal užpraėjusius metus, už likusius paskutinius ketvirčius – pagal praeitų metų pelną.
2. Pagal prognozuojamą pelno mokestį: prognozuojama pelno mokesčio suma, dalinama į keturias dalis. Jeigu deklaravus faktinį pelno mokestį prognozuojamas bus mažesnis nei 80 proc., teks tikslinti praeityje pateiktas avansines pelno mokesčio deklaracijas, mokėti delspinigius.

Antrasis skaičiavimo būdas naudingas tada, kai aiškiai matomi mažėjančio pelno signalai. Jis padėtų sutaupyti apyvartinių lėšų ir nepermokėti mokesčio. Paskaičiavus faktinį pelno mokestį, grąžinamas arba primokamas skirtumas nuo avansinio pelno mokesčio.

Mažiname pelno mokestį - nepražiopsokime lengvatų
Skaičiuojant pelno mokestį svarbu pasitikrinti ar jūsų verslui nepriklauso lengvata. Galbūt įmonė turėjo tam tikrų išlaidų, nuostolių, vykdė projektus. Visa tai padėtų sumažinti mokėtino mokesčio dydį.

Parama. Vis aktyviau įmonės teikia paramą. Svarbu, kad gavėjas turėtų paramos gavėjo statusą, būtų pasirašyta paramos sutartis. Tokias išlaidas iš pajamų įmonė gali atimti du kartus. Išlaidos turi tenkinti sąlygas:

• atskaitoma paramos suma neturi viršyti 40 proc. apmokestinamojo pelno (apmokestinamasis pelnas skaičiuojamas neįvertinus paramos ir perkeltų nuostolių)
• parama grynais vienam gavėjui 2024 m. negali būti didesnė nei 13 750 Eur (250 MGL, MGL = 55 Eur 2024 m.)

Veiklos nuostolių perkėlimas. Jei praeityje iš vykdomos veikos įmonė turėjo nuostolingų metų t.y. balanse turi sukaupusi nuostolį, tai sumai galima mažinti apmokestinamąjį pelną. Turi būti tenkinamos sąlygos:

•  perkeliamų nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. apmokestinamojo pelno. Šis apribojimas netaikomas ir nuostoliais galima mažinti 100 proc. apmokestinamojo pelno, jeigu įmonei taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas.
• perkėlimas nutraukiamas jei įmonė daugiau nebetęsia veiklos, iš kurios tie nuostoliai buvo sukaupti. Atnaujinus veiklą – nuostolių perkėlimą galima tęsti.

Investicinis projektas. Jeigu įmonė investavo į ilgalaikį turtą, kuris priklauso nurodytoms grupėms:

• Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga
• Programinė įranga
• Įsigytos teisės
• Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)
• Mašinos ir įrengimai 
• Krovininiai automobiliai, priekabos, puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų

bei atitinka bent vieną tikslą: pradedami gaminti nauji produktai, teikiamos naujos paslaugos, didinami pajėgumai, įdiegiamas tiekimo procesą arba jis pakeičiamas iš esmės, diegiami technologijos apsaugotos tarptautiniais patentais (PMĮ 461 str, 1d.) Laikoma, kad įmonė vykdė investicinį projektą. Išlaidos patirtos įsigyjant tokį ilgalaikį turtą gali 100 proc. mažinti apmokestinamąjį pelną (išskyrus krovininius automobilius, priekabas, puspriekabes). Jei nepavyksta sumažinti visai turto sumai, likusioji dalis perkeliama kitiems metams (ne daugiau kaip keturis metus). Įsigyjant krovininius automobilius, priekabas, puspriekabes galima sumažinti iki 300 000 Eur apmokestinamąjį pelną. Viršyta kainos dalis į kitus metus neperkeliama. Apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas iki 2028 m. patirtomis išlaidomis.

Kitos lengvatos.

• Gamybinei įmonei leidžiama mažinti pelno mokestį iki 100 proc. (nuo apskaičiuoto pelno mokesčio) jeigu ji atitinka sąlygas: 50 proc. visų pajamų sudaro už pačių pagamintą produkciją bei joje dirba daugiau kaip 50 proc. darbuotojų turinčių negalią. Mažinamo mokesčio dydis keičiasi priklausomai nuo darbuotojų su negalią dalies (PMĮ 58 str. 16 d. 3 p).
• Jei įmonė atlieka mokslinius tyrimus arba eksperimentinės plėtros (MTEP) darbus, patirtos sąnaudos iš apmokestinamojo pelno gali būti atskaitomos tris kartus (išskyrus nusidėvėjimo sąnaudas). Svarbu, kad iš šios veiklos jau uždirbama arba ateityje įmonė gaus ekonominės naudos.
• Laisvojoje ekonominėje zonoje registruotoms įmonėms leidžiama nustatyta metų skaičių nemokėti pelno mokesčio, o vėliau ji mažinti jeigu vidutinis darbuotojų skaičius ir kapitalo investicijos pasiekia tam tikrus dydžius, kurios reglamentuoja įstatymas (PMĮ 58 str. 16 d. 1,2 p. bei LR LEZPĮ).
• Įmonė neatlygintinai suteikusi lėšų filmo gamybai Lietuvoje iš apmokestinamojo pelno gali atimti ne daugiau kaip 75 proc. nuo suteiktų lėšų sumos ir  tiek pat mažinti mokėtiną pelno mokestį. Laikotarpiai, už kuri mažinamas apmokestinamasis pelnas ir mokėtinas pelno mokestis, gali nesutapti. Tai priklauso, kada buvo išduota investicinė pažyma. Ši lengvata taikoma iki 2028 m.

Kas keičiasi? Pelno mokesčio pakeitimai 2025 metais

Nuo 2025 m. sausio 1 d. priimti PMĮ pakeitimai:

• Pelno mokesčio tarifai didinami 1 procentiniu punktu: standartinis didėja  iki 16 proc., lengvatinis - iki 6 proc. Nulinis tarifas lieka nepakitęs.
• Sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų pajamos, kurios buvo finansuojamos valstybės (iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų) nuo sekančių  2025 metų priskiriamos pajamoms nuo kurių skaičiuojamas pelno mokestis.
• Panakinama lengvata draudimo įmonėms gyvybės draudimo sutartims ne trumpesnėms nei 10 metų t.y. pagal šias sutartis gautos gyvybės draudimo įmokos  laikomos apmokestinamosiomis pajamomis.
• Įvedamas apribojimas iš pajamų atskaityti lengvojo automobilio įsigijimo vertę arba nuomos išlaidas priklausomai nuo jo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio:

Šie apribojimai netaikomi jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos, vairavimo, mokymo ar transporto paslaugoms teikti.

Nuomojant automobilį, mėnesio nuomos sąnaudos negali viršyti dydžio, kuris paskaičiuojamas aukščiau lentelėje pateiktą įsigijimo kainos dalį padalintus iš atitinkamo nusidėvėjimo normatyvo (PMĮ 1 priedėlis) išreikšto mėnesiais. Šios taisyklės negalioja jei automobilis nuomojamas trumpiau nei 30 dienų, jei tai vienkartinė, atsitiktinė arba per įvairias platformas vykdoma nuoma.